- budnus
- budnùs, -ì adj. (4) Dglš kuris greit nubunda, budrus: Ot budnùs – tik skrebterėjo, ir jau gyvas! Vj. Ji labai budnì – nuo mažiausio triukšmo tuoj pašoksta Trgn. Taigi būkite budnūs! Ns1832,6.
budniaĩ adv.: Mano vaikas budniaĩ miega Dglš.
Dictionary of the Lithuanian Language.